Bendravimas » Pervargimas

Slaugyti - reiškia dirbti su žmonėmis, nesvarbu ar slaugote savo ligonį namuose ar kelis ligonius jų namuose. Kiekvienas žmogus, dirbantis su kitais žmonėmis, gali “perdegti”.

Reikia išmokti atpažinti pervargimo simptomus. Tada atrodo, kad nėra prasmės, nebesimato darbo rezultatų. Galite jaustis fiziškai bei psichiškai pavargęs, viskas gali kelti nuobodulį, nepasitenkinimą. Gali prisidėti fiziniai simptomai, tokie kaip įtampa, galvos skausmas, virškinimo problemos. Pradėsite savęs klausti – “o kam aš visa tai darau?” “ar visada taip bus?”. Gali atsirasti ateities baimė.

Galite pradėti apie viską galvoti labai negatyviai ir kad tai niekada nesibaigs. Galite jaustis vis labiau negalintis daug ko padaryti ir kvailas, pradėti konfliktuoti su ligoniu bei kitais aplinkiniais. Gali atsirasti nerimas, pyktis, priešiškumas bei ūmus negatyvizmas.

Slaugytojas nebesugeba koncentruotis, nebenori bendrauti su kitais ir net su savo šeimos nariais. Pradeda prastai ir negatyviai galvoti apie save, savo darbą ir gyvenimą. Kadangi atsiranda fizinių skausmo ir pervargimo požymiu, gali pradėti vartoti vaistus – raminančius, nuskausminančius, gerti alkoholį.

Ką daryti, kad nepervargti?

Labai svarbu suprasti savo ribas.

Kiek ko galite padaryti ir ko ne. Nepamirškite, kad ligonis turi savo gyvenimą. Taip, jūs žinote ko jam reikia ir kaip tai padaryti, bet tai vis tiek jo gyvenimas. Kartais atrodo, kad tik jūs žinote, kaip reikia ligonį prižiūrėti ir kaip jam geriau. Gali būti, kad jums artimas žmogus išgyvena paskutines dienas ir tai labai sunku priimti, bet kitos išeities nėra. Labai svarbu suprasti, kad jūsų galimybės ribotos. Kad kartais galite tik padėti ligoniui kuo geriau prabūti tas paskutines dienas ar mėnesius.

Svarbu turėti realistiškus lūkesčius.

Kartais ligonis yra per daug reikalaujantis. Jūs darote viską, bet jis vis tiek nepatenkintas. Tokiais atvejais labai svarbu tą suprasti ir nusistatyti ribas. Neleiskite ligoniui jumis manipuliuoti. Turite išmokti pasakyti ligoniui “ne” kai esate labai pavargęs ar neturite laiko. Negalvokite, kad galite viską. Kuo daugiau iš savęs reikalausite, tuo greičiau pervargsite. Negalima visko užsikrauti tik sau. Būtinai susiraskite, kas gali jums padėti – ar tai kiti šeimos nariai ar ateinanti padėjėja. Nepamirškite, kad be ligonio jūs turite pasirūpinti savimi ir savo šeima.

Turite teisę prašyti pagalbos

Ligonius prižiūrintieji dažnai prisiima sau per daug darbo ir per didelę atsakomybę. O tuo pačiu, neleidžia kitiems jiems padėti. Jei ligonis turi keletą vaikų, tai vienas iš jų gali būti “vyriausias” slaugytojas, bet visi kiti paeiliui turėtų jam padėti. Gali būti, kad pagalbos niekas pats nepasiūlys. Nelaukite, kol pervargsite. Paprašykite. Jei kas nors pasiūlė pagalbą – priimkite. Jei įmanoma, geriausia būtų priežiūrą pasidalinti tarp visų vaikų po lygiai. Jei esate vienintelis vaikas, paieškokite papildomos pagalbos: gal socialinės rūpybos skyriuje, gal kaimynės, gal privačioje slaugos tarnyboje.

Už bet kokią pagalbą padėkokite ir įvertinkite. Tai svarbu, nes artimo bei mylimo žmogaus liga - stresinė situacija ir žmonės dažnai pradeda konfliktuoti, vietoj to, kad vienas kitą paremtų ir palaikytų. Niekada neužsipulkite jums padedančių, kad per mažai daro ar padarė. Vietoj to, geriau padėkokite. Tik tuomet galite tikėtis, kad ir kitą kartą susilauksite pagalbos, ir gal net didesnės, nei prašėte.