Bendravimas » Su ligoniu

Liūdnas ir prislėgtas ligonis

Toks ligonis nemato ateities. Jam atrodo, kad viskas yra blogai ir niekada nepasikeis. Jei norite jam padėti – nesiginčykite su juo ir nesistenkite pakeisti jo nuomonės. Geriau leiskite jam šnekėti taip ilgai, kiek reikia. Pasakykite, kad suprantate kaip nepakeliama ir sunku jam dabar yra. Niekada nesakykit ligoniui “baik čia dabar”, “nekalbėk nesąmonių” arba “viskas bus gerai”, nes ištikrųjų gerai nebus. Jis tik pradės slėpti savo mintis nuo jūsų. Nesistenkite atrodyti viršesnis ir sakyti “na, ko čia vėl niekus šneki?” Ligoniui tai tikros problemos.

Visada atminkite, kad jei ligonis pradeda kalbėti apie savižudybę – tai rimta. Nesistenkite išvengti šio pokalbio - kaip tik geriau apie tai kalbėti. Jis viliasi atkreipti jūsų dėmesį į tai, kaip jam sunku ar beviltiška ir gauti paramą bei pagalbą. Kai ligonis kalba apie savižudybę, tai jis jaučiasi beviltiškai. Išklausykite. Žmogui tokioje situacijoje labai svarbu suprasti, kad jis kažkam rūpi. Stebėkite ligonį ir stenkitės suprasti, ką jis galvoja. Visada būkite su juo, kai jam sunku. Leiskite jam pajusti, kad jūs juo rūpinatės ir kad jums svarbu žinoti, kaip jis jaučiasi. Kitaip jis gali pagalvoti, kad savižudybė tikrai yra išeitis. Priverskite ligonį pasižadėti, kad jei tokios mintys vėl sugrįžtų, jis palauks jūsų, kad galėtų apie tai pasikalbėti.

Pasistenkite padėti užsimiršti. Tegul ligonis turi užduočių - pavyzdžiui turi tam tikrų pareigų pasirūpinti savimi kiekvieną dieną. Jei pradės savimi rūpintis, tai bus didelis žingsnis į priekį. Sugalvokite kažką, kad ligonis pasijustų, kad kažkas tik nuo jo priklauso. Galimybė pasirinkti sukelia jausmą, kad gali vėl kontroliuoti savo gyvenimą.

Geriausias būdas sumažinti emocinį stresą yra fizinis aktyvumas – vaikščiojimas, gimnastika, žaidimas. Nepamirškite, kad gali praeiti daug laiko, kol jūsų ligonis vėl norės kažką veikti ir jo nuotaika pagėrės.

Kartais, kad padėti, gali prireikti vaistų. Jei jaučiate, kad nesusitvarkote su situacija, pasitarkite su psichiatru.

Piktas ligonis

Rūpintis asmeniu, kuris yra piktas, yra labai sunku ir sukelia stresą. Toks asmuo, niekada nepasidžiaugs tuo, kad jam padedat ir juo rūpinatės, kad ir kaip besistengtumėt.

Pyktis yra normali reakcija į stresą – o liga yra didelis stresas, bet jis trukdo bendravimui. Pyktis gali būti reiškiamas ir netiesiogiai. Tada ligonis, jei jam kažkas nepatinka, nepasakys tiesiai, bet taps niūrus, pradės priekaištauti ir kaltinti, viską darys atvirkščiai ir nesilaikys nurodymų.

Nevenkite tokio ligonio. Jis atstumia kitų žmonių pagalbą, bet jam vis tiek jos labai reikia. Prisiminkite, kad jo pyktis yra negalėjimo savimi rūpintis išraiška.

Pyktis reiškia didelę vidinę įtampą. Tuo metu suvokimas, kas vyksta aplink, yra labai egocentriškas, o bendravimas - labai ribotas. Jei jūs būsite piktas ir sujaudintas su piktu pacientu, tai jo pyktis tik didės.

Atminkite!

Klausykite jo ir leiskite išreikšti pyktį.
Nebūkite įžeidus, bet nesutikite su bet kuo.
Likite ramus ir duokite labai aiškius atsakymus. Dirbkite lyg niekur nieko, kol ligonis nurims.
Stenkitės išvengti konflikto.
Pasirūpinkite ligonio fiziniais bei emociniais poreikiais.

Pyktis gali kilti ir dėl nepatenkintų poreikių. Ligonis pats gali jų net nesuprasti. Prisiminkite, kad susijaudinęs žmogus negali išgirsti visko, kas jam sakoma ir dėl to gali neatkreipti dėmesio į svarbias detales. Jei leisite emocijoms imti viršų, tai nebebūsite objektyvus ir nebegalėsite kontoliuoti situacijos. Klausykite ligonio. Nepradėkite savęs ginti, atsakinėti ar įtikinėti išanksto. Paklauskite kas atsitiko, kuo jus kaltina. Išsiaiškinkite situaciją. Dažniausia, ligonio pyktis yra kilęs visai dėl kitų priežasčių, o ne dėl to, ką jūs padarėte ar nepadarėte. Dažniausia, tai yra jų pačių bejėgiškumas ir sielvartas, todėl leiskite jiems papasakoti situaciją, kuri sukėlė pyktį.

Padėkite jiems išreikšti savo pageidavimus kuo tiksliau. Tegu pasakoja faktus ir išssako, ko jiems norėtųsi, vietoj to, kad tik kaltintų. Jei sako, kad niekas juo nesirūpina, tai paprašykite papasakoti, ką jam reiškia juo rūpintis, kaip jis tai supranta. Jie sugebėsite užmegzti kontaktą parodydami, kad rūpinatės juo, ligonis nurims. Nepamirškite, kad pyktis iššaukia pyktį ir jums teks susitvarkyti su savo pykčiu. Ligonį galite nuraminti tik jei pats būsite ramus. Stenkitės išsilaikyti:

Kontroliuokite savo mintis
Kontroliuokite savo gestus – jie turi būti lėti ir ramūs.
Kalbėkite maloniu ir tvirtu balsu.

Tai, kaip jūs reaguosite į ligonio pyktį, nuspręs šios situacijos baigtį – ar pacientas nurims ir ar jo pyktis padidės ar sumažės. Jei sugebėsite išlikti ramūs, padėsite ligoniui išsišnekėti ir “nuleisti garą”, tai galbūt jis ir paklausys jūsų. Jei turite kokių nors reikalavimų jo elgesiui, tai tvirtai ir ramiai jam tai pasakykite ir nediskutuokite.