Senatvė

,,Senatvė yra labai nepopuliarus dalykas” – rašė šveicarų psichiatras Karlas Gustavas Jungas savo veikale „Siela ir mirtis”. Vieni žmonės sensta natūraliai, kitus - fizinės bei psichinės negalios tiesiog užgriūva.

Statistikos duomenimis Lietuvoje ketvirtadalis gyventojų vyresni nei 60 metų.

Senatvė – sudėtingas ir individualus procesas. Pagal pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSAO) klasifikaciją, pagyvenęs žmogus yra nuo 60-ties, o senas - nuo 75 metų amžiaus. Pamažu mažėja žmogaus fizinis pajėgumas, silpnėja jutimo organų veikla, siaurėja interesai, mažėja emocingumas. Pakinta išvaizda bei įvairių sistemų veikla. Tie pakitimai apsunkina žmogaus savarankišką gyvenimą bei daro jį reikalingą pagalbos.

Taigi, kokie tie pakitimai?

JUTIMO ORGANAI. Oda pradeda vysti nuo 40 metų – netenka skaistumo, tonuso, atsiranda pigmentinės dėmės. Vėliau – oda nusausėja, praranda elastingumą, suplonėja. Lėtėja medžiagų apykaita, regeneracija, mažėja reakcija į cheminius, mechaninius ir terminius dirgiklius.

Akys. Matymas silpnėja, blogiau mato tamsoje.

Ausys. Žmogus blogiau girdi, ypatingai aukštus garsus.

Nosis, burna. Blogėja uoslė, kinta skonio pojūtis – pradedama valgyti iš pradžių daug saldžiau, vėliau ir daug sūriau, nei anksčiau. Kramtymo raumenys nyksta, krenta ir genda dantys, todėl sunkiau atkąsti ir kramtyti. Atsiranda sausumas burnoje, trūkinėja lūpos bei liežuvis.

CENTRINĖ NERVŲ SISTEMA. Sumažėja pakantumas temperatūros kitimams – žmogus greičiau sušąla ar sušyla. Sutrinka širdies - kraujagyslių sistemos reakcija į žmogaus kūno padėtį, nugaros smegenų funkcija- atsiranda galvos svaigimas, žmogus gali apalpti ar nugriūti, lėtėja jo judesiai. Lėtėja nervų sistemos procesai, todėl mažėja darbingumas, atmintis, sutrinka miegas, sunkiau koncentruojamas dėmesys, greit nuvargstama. Ilgainiui žmogus praranda ir norą judėti.

ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA. Kinta kraujagyslių sienelės, todėl jų galimybės išsiplėsti ar susiaurėti mažėja. Venos plečiasi, silpnėja jų tonusas, todėl mažėja veninis spaudimas. Progresuoja širdies raumens atrofija, sklerozė, todėl adaptacinės širdies galimybės mažėja.

KVĖPAVIMO SISTEMA. Dėl krūtinės ląstos kaulų pakitimų, ji deformuojasi, mažėja jos judrumas. Mažėja bronchų peristaltika, plaučių audinio elastingumas, todėl blogai pašalinamas bronchų sekretas, mažėja plaučių ventiliacija, blogėja dujų apykaita plaučiuose. O jei dar žmogus visą gyvenimą rūkė ar sirgo lėtinėmis plaučių ligomis, jo kvėpavimo galimybės dar labiau blogėja.

KAULŲ IR RAUMENŲ SISTEMA. Jau nuo 40 metų kaulinio audinio mažėja, kaulai retėja. Dėl to kinta stuburo struktūra – slanksteliai trumpėja, storėja diskai ir žmogaus ūgis mažėja. Vystosi sąnarių pakitimai – kremzlė nyksta, siaurėja sąnarinis tarpas, gali atsirasti kremzlinės ar kaulinės išaugos. Raumenys nyksta, juos keičia jungiamasis audinys. Dėl viso to kinta žmogaus laikysena, eisena, ribojami sąnarių judesiai, greičiau pavargstama, gali būti periodiškai pasikartojantys sąnarių ar stuburo skausmai.

INKSTŲ IR ŠLAPIMO TAKŲ SISTEMA. Inkstai irgi sensta, perauga jungiamuoju audiniu, lėtėja juose kraujotaka, mažėja nefronų skaičius. Šlapimo pūslės sienelė storėja, mažėja jos talpumas, kinta sfinkterių įtempimas, naktį šlapimo gamyba neslopinama. Dėl to dažnėja šlapinimąsis ar gali tapti nekontroliuojamu, dažnai šlapinamąsi naktį.

VIRŠKINIMO SISTEMA. Pakitimai vyksta visose virškinimo trakto dalyse – stemplėje, skrandyje, žarnose. Sąlygiškai stemplė senatvėje pailgėja, bet jos sluoksniai nyksta ir raumenų tonusas silpnėja, todėl sunkėja maisto slinkimas stemple. Kadangi skrandžio gleivinė plonėja, mažėja sekrecinių ląstelių, tai blogėja fermentų sekrecija ir, aišku dėl to, blogėja baltymų, riebalų bei angliavandenių pasisavinimas. Kinta žarnyno flora, lėtėja žarnų peristaltika – blogiau pasisavinamos maisto medžiagos, dažni vidurių užkietėjimai.

IMUNINĖ SISTEMA. Imunitetas silpsta, todėl mažėja atsparumas infekcijom.

ENDOKRININĖ SISTEMA. Moterų lytinių ir endokrininių liaukų redukcija prasideda 45-55 metų, vyrų - 50-65 metų. Mažėja lytinė potencija, prasideda menopauzė, didesnė galimybė susirgti endokrininėmis ligomis, ypatingai cukriniu diabetu.

Dėl visų šių organizmo pakitimų, senam žmogui reikalinga artimųjų pagalba bei priežiūra.