Slauga » Kvėpavimo problemos
Gulinčių ar nejudrių ligonių kvėpavimo kokybė blogėja. Gulint nepakankamai ventiliuojamos tam tikros plaučių dalys, blogėja aprūpinimas deguonimi, o tai gali sukelti plaučių uždegimą. Gulinčiam pacientui gali susidaryti seilių sankaupos. Padidėjęs seilių kiekis ir lėtinis uždegimas blogina oro judėjimą bronchais. Bronchų lygiųjų raumenų spazmas gali sukelti bronchų susiaurėjimą, ypatingai astma sergantiems asmenims. Individams, kurie serga chroniškomis plaučių ligomis, ar labai ilgai rūkė, gali išsivystyti plaučių emfizema. Tada plaučiai atrodo ištisai išpūsti, o krūtinės lastos judesiai yra apriboti kvėpavimo metu. Tokiems asmenims išsivysto chroninis kvėpavimo nepakankamumas, jų kosėjimo galimybės sumažėja. Padėkite jiems atsikosėti. Jei reikia – vartokite atsikosėjimą lengvinančius vaistus.
Visada patikrinkite, ar jūsų prižiūrimas asmuo gali laisvai kvėpuoti per nosį. Jei ligonis laisvai per nosį nekvėpuoja ilgiau nei porą dienų - kreipkitės i gydytoją – šeimos ar otolaringologą.
Ligonio kambarys turi būti gerai vėdinamas. Jei kambaryje labai sausa ( drėgnumas žemiau 45%), tai reikia pastatyti oro drėkintuvą ar indą su vandeniu.
Aštrus ir erzinantis kosulys ar gerklės skausmas gali būti palengvintas skalaujant silpnu druskos tirpalu, ramunėlių arbata ar čiulpiant eukalipto ar pipirmėtės skonio saldainius ar kitas gerklės skausmui mažinti skirtas tabletes.
Infekcija kvėpavimo takus dažniausia pasiekia per viršutinius kvėpavimo takus – nosį – ar per burną, tai todėl labai svarbu laikytis burnos higienos.
Atminkite!
Lengviau yra kvėpuoti pusiau – sėdimoje pozicijoje.
Ligonis gali sau padėti kosint, prilaikydamas epigastriumo sritį. Padėkite atsikosėti apkabindami ligonį iš nugaros, per epigastriumą ( iš kart po krūtinės ląsta, virš pilvo)
Pakeiskite ligonio pozą kas 3-4 valandos.
Sekretas turi būti iškosėtas į specialius indus. Indai turi būti reguliariai plaunami ir dezinfekuojami, nes sekrete yra daug mikrobų.
Atsikosėjimą gerinančios arbatos
Nusipirkite jų vaistinėje ar pasidarykite šias arbatas patys, iš atskirų vaistažolių, pirktų ar pačių išaugintų. Tinkamos vaistažolės kosėjimui palengvinti yra islandiška kerpė, raudonėlis, daržo ar laukinis kmynas, paprastoji kraujažolė, pušies pumpurai, laimo žiedai, ramunėles, šalpusnio bei gysločio lapai, čiobreliai, pipirmėtė, avietės, liepžiedžiai, šalavijas, gluosnio lapai, gurklės žolė, varpučio šakniastiebiai, svogūnų bei juodųjų ridikų sultys su medumi.
Arbata gali būti karšta ar kambario temperatūros, 4-6 puodeliai per dieną (jei nereikia riboti skysčių). Daug skysčių, skystina sekretą plaučiuose ir jį lengviau iškosėti.
Garų inhaliacijos
Šiltos garų inhaliacijos gali būti tik vandens arba iš atsikosėjimą lengvinančių žolių. Galite pridėti 3-5 eterinių aliejų lašus (eukalipto, pušies ir pan.). Darykite tai atsargiai, kad nenudeginti kvėpavimo takų.
Garų inhaliacijos gali būti daromos kelis kartus per dieną, 5-10 minučių vienam kartui. Ligonis turi kvėpuoti ramiai ir ne per giliai. Per giliai įkvėpus galima nualpti ar apsvaigti.
Jei pacientas serga atsma ar lėtine obstrukcine plaučių liga, ar pastebite bet kokius bronchų spazmų požymius: sutrikdytas kvėpavimas, švokštimas iškvėpimo metu - tai bronchų spazmams atpalaiduoti turi būti naudojami vaistai (gydytojo išrašyti).
Bronchų sekreto pašalinimas gali būti palengvintas, laikant pacientą pasodintą, nuleistom kojom ir plekšnojant per krūtinės ląstą. Leiskite taip ligoniui pasėdėti 20-30 minučių. Sekretas iš gilesnių ir mažesnių bronchų ateina į didesnius ir ligonis gali juos iškosėti.
Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas gali būti pagerintas atliekant kvėpavimo pratimus ar naudojant pagalbines priemones.
Paimkite 1,5 l plastikinį butelį ir 50 cm vamzdelį (8-10 mm pločio)
Įpilkite 1 l vandens į butelį ir įdėkite vamzdelį, kad pasiektų dugną.
Padėkite butelį ant stalo
Pacientas sėdi prie stalo, jo alkūnės ant stalo (jei ligonis lovoje, pusiau sėdima pozicija)
Vamzdelį įdėkite ligoniui į burną ir liepkite įkvėpti per nosį skaičiuojant iki 8-10, iškvėpti į butelį per burną.
Leiskite taip kvėpuoti 5-10 minučių. Leiskite pailsėti jei reikia.
Kvėpavimas į butelį tui būti atliktas kelis kartus (tiek kartų, kiek ligonis gali).
Kvėpavimo pratimai gali būti atliekami ir su balionu, bet reikalauja daugiau jėgų ir todėl ne kiekvienam tinka.
Kvėpavimo pratimai gali būti kombinuojami su pratimais, kurių metu priešingas spaudimas sukuriamas iškvepiant. Įkvėpti reikia trumpai per nosį ir iškvėpti per pusiau suspaustas lūpas, kaip tariant garsus k, p ar r.
Gulintiems pacientams galima pasiūlyti pakvėpuoti pilvu – tai pagerina apatinių plaučių dalių ventiliaciją. Ligonis guli ant nugaros, uždeda rankas ant pilvo, ir bando kvėpuoti taip, kad pilvas pakiltų įkvepiant ir nusileistų iškvepiant.