Slauga » Maitinimas

Valgymas yra socialinis aktas, todėl valgykite kartu su ligoniu prie vieno stalo. Jei jau tai visai neįmanoma, stenkitės matinamam lovoje ligoniui sukurti kuo malonesnę aplinką.

Jei ligonio viena pusė yra paralyžiuota, padrasinkite jį valgyti sveikąją ranka. Paralyžuota ranka turi būti įtraukiama kuo daugiau. Ligoniai, turintys mątymo problemų, dažnai gali valgyti kartu su visais. Jiems tereikia pasakyti kas yra ant stalo ar jų lėkštėje ir kaip tai padėta. Naudokitės pagalbinėm priemonėm, jei reikia- specialiai skirtais įrankiais gėrimo puodeliais ar pan.

Turėkite pakankamai laiko valgymui. Kiek galima tiesiau pasodinkite ligonį, gražiai stalą paruoškite ir laikykitės jums įprastų, mandagių valgymo manierų.

Jei ligonį reikia maitinti, darykite rai lėtai ir gražiai. Duokite jam po nedaug vienu kartu. Kietas maistas ir gėrimas turi būti duodami atskirai. Nemaitinkite ligonio per prievartą, kad neužspringtų. maisto likučius surinkite – visai dienai palikta šalta sriuba ar pusiau suvalgytas sumuštinis apetito tikrai nepagerina.

Gulintis ligonis turi būti maitinamas tris kartus per dieną, su papildomu lengvu užkandžiu - vaisiai, jogurtas, pienas.

Nemaišykite vaistų su maistu. Jie gali būti ne taip gerai pasisavinti bei iškreipti maisto skonį.

Stenkitės duoti ligoniui valgyti, tai ko jis nori. Rekomenduojama pildyti visus mirštančio paciento norus, net tais atvejais, kai toks maistas jam draudžiamas.

Apetito stoka

Yra daug priežasčių, dėl ko ligonio apetitas sumažėja – dėl amžiaus, ligos, vartojamų vaistų. Apetito sumažėjimas arba visiškas praradimas gali būti dėl pykinimo, skausmo, neramių minčių, susijusių su liga ar vaistų. Pastovus šeimos narių rūpestis ir priminimas apie blogą apetitą, tik blogina situaciją. Ligoniai, sergntys psichikos ligomis, dažnai neturi labai gero apetito, nors tiesioginės priežasties, kuri sietų psichinę ligą bei apetito sumažėjimą, nėra. Ligoniai su atminties sutrikimais, dažnai pamiršta pavalgyti. Ligoniai su psichikos sutrikimais gali tiesiog atsisakyti valgyti, be jokios aiškios priežasties.

Ligos ir mityba yra susiję ir viena kitą įtakojančios: iš vienos pusės, liga mažina apetitą, tačiau, žmonės kurie prastai maitinasi, yra mažiau atsparūs ligų sukėlėjams. Taip pat, nusilpęs nuo prastos mitybos, asmuo lėčiau sveiksta po operacijų, jo žaizdos gyja lėčiau, jis blogiau toleruoja spindulinį ar kitą onkologinį gydymą.

Ką daryti?

Jei ligonis neturi apetito, bandykite jam padėti. Stenkitės jam pasiūlyti tai, ką jis mėgsta. Geriausia ligoniui tinka jų įprastas maistas. Galbūt galite pasiūlyti naujo padažo ar kažkokių kitų priedų, kad sudominti ligonį maistu. Pridėkite šviežių daržovių, tam kad maistas atrodytų labiau spalvotas bei skanus.

Kartais, asmenų su psichikos sutrikimais, apetitas pagėrėja, jei jie įtraukiami į maisto gamybą arba bent į stalo paruošimą. Padrąsinkite ligonius gamintis maistą. Laikas, kartu valgant su artimaisiais ar globėjais, gali labai gerai nuteikti.

Visada reikia informuoti gydytoją, apie ligonio apetito sumažėjimą ar visišką jo praradimą, tam, kad jis galėtų, jei reikia, atlikti tyrimus ar pakeisti vaistus. Vaistai, sukeliantys pykinimą ar apetito sumažėjimą, nėra tokie reti.