Žmogus ir liga

Kiekviena liga ne tik pakeičia kūno funkcionavimą, bet sutrikdo ir žmogaus psichinę gėrovę. Sunki, ilgai trunkanti ar nepagydoma liga kelia stresą, nerimą. Ji gali smarkiai pakeisti ligonio būseną. Ligonis gali tapti pernelyg sujaudintas. Tada, net ir maži trikdžiai, tokie kaip triukšmas, kiti kalbantys žmonės, tamsa, per ryški šviesa gali jį labai neraminti. Kiti tampa labai pesimistiški – jų niekas nedžiugina. Jie nesidomi kasdieniais įvykiais, jų nejaudina mūsų džiaugsmai ar rūpesčiai.

Kaip elgsis sergantysis priklauso nuo jo socialinės, kultūrinės aplinkos, santykių su šeima. Kartais susitaikymas su liga gali trukti labai ilgai. Žmogui gali būti labai sunku susitaikyti su ligonio role, kas gali būti konfliktų, su artimaisias ar medicinos personalu, priežastimi. Tačiau gali būti ir kitaip. Kartais liga gali pasiūlyti privalumų. Susirgus išvengiama nemėgstamo darbo ar pareigų, gaunama daugiau dėmesio bei rūpesčio. Tai gali ligoniui patikti, ir tada jau jis nebenorės pasveikti.

Kiekvienas žmogus tikisi, kad bus išgydytas ir viskas bus gerai; kad daktaras išrašys vaistų, kurie išgydys visas ligas; kad psichologas duos tokį gerą patarimą, kad visos problemos bus išspręstos. Tada jis visai nenori pats dėti jokių pastangų. Ligonis visą atsakomybę dėl išgijimo perkelia ant kitų pečių ir nenori pats tame dalyvauti. Tačiau pagėrėjimas ar pasveikimas daug labiau priklauso nuo paties ligonio nusiteikimo, nei nuo aplinkinių pagalbos. Žmogus pats turi pasistengti, kad pasveiktų. Net jei liga nėra visai išgydoma, individas turėtų prisitaikyti ir išmokti gyventi naujai, pagal ligos poreikius. Gal turi laikytis dietos ir kažko atsisakyti, gal priversti save kiekvieną dieną mankštintis, gal išmokti gerti vaistus visą gyvenimą tam tikru laiku, gal susitaikyti su tuo, kad skausmas bus nuolatinis palydovas visą likusį gyvenimą.

Žmonės yra skirtingi, ir kiekvienas iš mūsų ligos metu gali pradėti reikšti tokias savybes, kurių, sveikam esant, net nežinojo, kad turi. Nesibaigiantis stresas, infekcijos, cheminis disbalansas ar trauma gali pažeisti gilias smegenų struktūras ir pakeisti asmenybę. Individas gali tapti labai įtarus, priklausomas, pedantiškas, impulsyvus, agresyvus, nestabilus, priekabus ar niūrus. Tai gali būti labai sunkus išbandymas slaugančiam artimąjam, nes jam brangus žmogus jau nebėra toks, koks buvo anksčiau.